MUAYTHAI ISTORIJA

     MuayThai, (Tailandietiškas boksas) – kovos menas, išsivystęs apie 1600 m. Siame (dabartinis Tailandas) šios šalies kariams ginant savo žemę nuo užkariautojų. Vėliau, geriausius karius atrenkant kovoms prieš kaimyninių šalių karius, muay thai išsivystė kaip sporto šaka. Jo iki šiol yra mokoma Tailando armijoje.
     Muaythai kovos vyksta grojant muzikai. Prieš kiekvieną kovą sportininkas atlieka ritualinį šokį Ram Muay, kurio metu dėkoja mokytojui, tėvams ir dievams, suteikusiems galimybę kautis ringe.
      Rašytiniuose šaltiniuose muay thai pirmą kartą paminėtas apie 1560 m. Tailando kariai tada buvo mokomi kovoti ne tik su ginklu rankose, bet ir, jo netekus, be ginklo. Suklestėjimo viršūnę muay thai pasiekė XVIII a. pradžioje. Tuo metu muay thai varžybose nebūdavo jokių svorio kategorijų ar apribojimų, jokios taisyklės neegzistavo, kovos pasižymėjo ypatingu žiaurumu. Jos vykdavo bet kur: aikštėje, gatvėje, ant žolės ar žemės. Kova galėjo tęstis keletą valandų. Kovotojai apsivyniodavo rankas kanapių pluoštu, vėliau – odos raiščiais.
     Muaythai kaip sporto šaka pripažinta 1929 m. Tradiciniai rankas juosiantys diržai pakeisti europinio tipo pirštinėmis. Sportininkams kovos metu leidžiama dėvėti elastinius raiščius, kurie apsaugo čiurnos sąnarį, rankos apvyniojamos tvarsčiais, kurių ilgis 2,5 m., plotis 5 cm, privalomos dantų bei lytinių organų apsaugos, sportinės trumpikės ir leista tvarstytis kojas. Kova vyksta ringe 6 x 6 m.
Įvestos svorio kategorijos bei apribotasis kovos laikas iki 5 raundų po 3 min. Be teisėjo ringe atsirado dar 3 šoniniai teisėjai. Įvedus taisykles uždrausti imtynių elementai, smūgiai galva, smaugimai bei gulinčio varžovo atakavimai. Pergalė skiriama už nokautą, pagal taškus, varžovui pasidavus.
       Europoje pirmieji muaythai kultivuoti pradėjo Nyderlandų sportininkai. Kitose pasaulio šalyse Tailando boksas populiariu tapo apie 1980 m. Šiuo metu sunku būtų rasti nors vieną pasaulio šalį, kurioje nebūtų muay thai.
       Manoma, kad MuayThai istorija prasidėjo daugiau kaip prieš 2000 metų, kai tailandiečių tauta buvo žinoma kaip Ao Lai gentis. Pirmosios žinios apie šią gentį buvo rastos Juanio provincijoje Pietų Korėjoje. Išgyvenimas tuo metu reiškė pastovią kovą. Ao Lai gentis vedė ilgai trunkančius karus su imperija, tuo užsitarnaudama drąsių ir laisvų žmonių reputaciją. Tačiau kinų armijos pranašumas privertė įvairias gentis imigruoti į rytus. Taip gentis Šens apsistojo Šiaurinėje Birmoje, Vietname, o tailandiečiai pradžioje įsikūrė Mekongo upės baseine ir vėliau persikėlė toliau į pietus įkurdami Siamo karalystę. Tačiau ir ten, po daugybės mūšių susu energingais ir agresyviais kinais, tailandiečiams teko palikti savo žemes. Pastovi kova įtakojo Tailando tautos vienybę. Čia jie kovėsi su šumerais ir klajoklių gentimis. Bet kai tik jie persikėlė į pietus susidūrė su didžiąja Chivarų imperija. Chivarai  viešpatavo Azijoje ir jų imperija buvo laikoma pačia galingiausia ir turtingiausia. Ji driekėsi nuo Vietnamo pietinės dalies iki Laoso, apimdama visą Kambodžą ir Siamą iki pat Malaizijos  pusiasalio. Pas šumerus egzistavo karių kasta vadinama „Najam“, kurie buvo paruošti visiems karo atvejams. Nepaisant šumerų galybės, 1258 m. Siamo kariams pavyko užimti šumerų stambios provincijos sostinę. Iš pradžių čia įsikūrė Siamo karalystė. Jie pavadino ją „Laisvųjų“ šalimi. 1350 m. šiaurės Siamo tautos susijungė valdat kunigaikščiui Utkongo Jaidcheiso dinastijai, kuri gyvavo 400 metų. Didieji to meto kariai susijungė tam, kad užkoduotų ir užrašytų kovos techniką. Kadangi karių parengimo metodai buvo užrašomi ir pastoviai tikrinami, Tai karo menas nesibarstė po atskiras mokyklas ir naujovės buvo priimami tik tada, kai buvo išbandytos kovos lauke. Vadovybė atmetė slaptumo idėją, slaptas žinias, perduodamas mokymą mokiniams. Šis atvirumas ir kovos meno pasiekiamumas efektyviai stabdė „žinių užšaldymą“ tarp mokytojo ir mokinio. Vadinasi, nauja technika tapo bendra ir tinkama bet kuriam mokytojui. Tai pabrėžė būtinumą pastoviai vystytis ir kažką keisti.
      Kunigaikštis Naresuan‘as tapo kovos menų legenda. Jis praleido savo jaunystę įkaitu Birmoje. Ir visą šį laiką griežtai mokėsi kovos menų. Kai kunigaikštis grįžo į Siamą, jis pradėjo mokyti savo žmones karinių įgūdžių. Savo laikų karaliai daug padarė muaythai vystymuisi. Karlius Tigras Fra Biddka Sua pasižymėjo žiaurumu. Kaip muay thai kovotojas, jis inkognito keliavo po šalį ir buvo pasiruošęs kautis su kiekvienu, kuris priims iššūkį. Jis rekomendavo armijai praktikuoti muaythai ir aktyviai rengė stovyklas savo žmonėms.             
     Tai boksas tapo mėgstamiausia Siamo tautos sporto šaka. Turtingi ir vargšai, jauni ir seni – visi vyko į stovyklas, kiekvienas kaimas rengė varžybas ir turėjo savo čempionus. Nei viena kova neapsieidavo be lažybų. Kartu su sportu susiformavo azartinių žaidimų tradicija (totalizatorius). Tai viena iš priežasčių, kodėl treneriai lieka Tailande, o nevažiuoja į užsienį.  Kovos vadovaujamos karaliaus Tigro žymiai skiriasi nuo šiandieninių. Buvo galimi smūgiai žemiau juosmens, įvairiausi metimai, kertantys smūgiai, o taip pat smūgiai pirštais. Jokių pirštinių. Rankos apvyniotos kanapine virve ir ypatingai aršiose kovose prieš kovą sutepdavo klijais ir po to į daužytą stiklą. Kovos neturėjo laiko apribojimų, tiesiog buvo kovojama, kol vienas iš kovotojų laimėdavo. Muaythai buvo mokyklinės programos dalis iki 1920 m. Bet kietas muaythai charakteris buvo pakeistas vyriausybės įsikišimu 1930 m. Priimtos tarptautinio bokso taisyklės. Kovose pradėtos naudoti pirštinės. Buvo uždrausti dziudo tipo metimai ir smūgiai žemiau juosmens.
     Muaythai galimybės įtrauktos į armijos paruošimo programą. Eiliniai Thai armijos kariai mokosi muaythai kovos meno, taip Tailando boksas grįžta į kovos lauką, kuriame jis ir gimė.
   
MuayThai kovotojo garbės kodeksas.
   Kaip ir kiekviena sporto šaka MuayThai reikalauja garbingo elgesio su savo priešininku. Uždrausti bet kokie kovotojo įžeidimai prieš, kovos metu ir po jos ir šių taisyklių pažeidimas, įžeidinejančiai pusei gali kainuoti taškų ar net visą kovą.
   Taipat yra įdomi detalė, kuri yra būdinga tiktai Tailandui, kur žmogaus galva yra labiausiai garbinama kūno dalis, todėl, kad ji užima aukščiausią vietą visoje kūno sandaroje. Pavyzdžiui – MuayThai kovotojas lipant į ringą niekada į jį nelips tarp kanatų, o perlips per juos, kad niekas nebūtų aukščiau jo galvos. Dideliu pažeminimu MuayThai kovotojui reiškia gautas smūgis iš pėdos į galvą, pasak tailandiečių MuayThai filisofijos, tai prilygsta ketinimui parodyti, kad jo galva žemiau smūgiuotojo kojų. MuayThai kovotojas laikydamasis garbės kodekso turi būti pavyzdžiu aplinkiniams, būti sąžiningu, kukliu ir gerbti savo šalies papročius ir įstatymus.